Lietuvos verslas už elektrą vis dar moka gerokai daugiau nei prieš rusijos plataus masto karą prieš Ukrainą, o mažesnės energijos sąnaudos reikšmingai sustiprintų šalies gamintojų konkurencingumą tarptautinėse rinkose.
Todėl energetikos politika turėtų išlikti orientuota į vietinės elektros gamybos didinimą, geresnę regioninę tinklų integraciją, efektyvesnį energijos vartojimą ir mažesnį kainų svyravimą.
Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas
Europos gamintojai pastaraisiais metais susiduria su didėjančiais iššūkiais – geopolitine įtampa, prekybos trikdžiais ir stipresniu euru, kuris mažina eksporto konkurencingumą. Kadangi galimybės keisti valiutos kursą ar prekybos politiką yra ribotos, vis svarbesniu konkurencingumo veiksniu tampa energijos kaina.
Energijos sąnaudos sudaro reikšmingą gamybos išlaidų dalį: Lietuvoje 2021–2023 m. jos siekė apie 3,5 proc. visų išlaidų, daugiau nei ES vidurkis (2,7 %). Kai kuriuose sektoriuose – pavyzdžiui, medienos ar plastiko produktų gamyboje, ši dalis buvo dar didesnė, o nemetalo mineralinių produktų gamyboje, prie kurios priskiriama, pavyzdžiui, cemento gamyba, siekė beveik 12 proc.
Viena svarbiausių energijos sąnaudų dalis yra elektra, jos kaina tiek ES, tiek Lietuvoje yra kur kas didesnė nei kitose didžiosiose ekonomikose. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2025 m. elektros kaina ES pramoniniams vartotojams tebebuvo 1,6 karto didesnė nei 2019 m., daugiau kaip du kartus didesnė negu JAV ir daugiau kaip 50 proc. didesnė nei Kinijoje.
Lietuvoje elektros kainos yra mažesnės nei ES vidurkis, tačiau vis dar gerokai didesnės nei iki rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą 2022 m. pradžioje. 2025 m. pirmąjį pusmetį daugumai Lietuvos verslo vartotojų elektra vis dar kainavo 60–130 proc. daugiau nei prieš pandemiją, ir tik labai didelį kiekį suvartojančioms įmonėms šis atotrūkis sumažėjo iki beveik 25 proc.
Didžiausią spaudimą patiria energijai imlios pramonės šakos – baldų, chemijos ir nemetalo mineralinių produktų gamyba. Iš didžiųjų verslų iki prieškrizinio lygio elektros sąnaudų dalį pavyko sumažinti tik maisto pramonės įmonėms bei daliai inžinerinės pramonės įmonių, tačiau pastarųjų išlaidos elektros energijai yra vienos mažiausių.
Atsižvelgiant į tai, aukštos elektros kainos išlieka vienu svarbiausių veiksnių, ribojančių Lietuvos gamintojų konkurencingumą. Jų mažinimas, kartu su efektyvesniu energijos vartojimu ir didesne vietine gamyba, galėtų reikšmingai pagerinti įmonių sąlygas konkuruoti užsienyje ir prisidėti prie tvaresnio visos ekonomikos augimo.
Išsamiau apie Lietuvos įmonių energijos sąnaudas ir numatomą ekonomikos raidą – Lietuvos banko interneto svetainėje ir leidinyje „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.
