b | Lietuvos bankas

Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas

Valstybės duomenų agentūros išankstinio įverčio duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, Lietuvos ekonomika paaugo 1,7, o palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, – 3,8 proc. Prie ekonomikos augimo labiausiai prisidėjo statybos, prekybos, transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos įmonių veiklos rezultatai.

Po sudėtingos metų pradžios statybos sektoriaus darbų apimtis reikšmingai padidėjo. 2026 m. balandžio–gegužės mėn. duomenimis, vidutinė statybos darbų apimtis, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo beveik 13 proc. didesnė nei šių metų pirmąjį ketvirtį ir 11,5 proc. didesnė nei prieš metus. Augo beveik visų statybos segmentų darbų apimtis. Inžinerinių statinių darbų apimtis buvo penktadaliu, negyvenamųjų pastatų – dešimtadaliu, o gyvenamųjų pastatų – 5 proc. didesnė nei prieš metus. Augančiai inžinerinių statinių darbų apimčiai, tikėtina, įtakos turi didėjantys valstybės užsakymai, negyvenamųjų pastatų statybai – praėjusių metų antrąjį pusmetį reikšmingai padidėjusi pramoninių, sandėliavimo ir administracinių pastatų statybos apimtis, o gyvenamųjų pastatų statybai – didesnės paklausos lūkesčiai gyventojams atsiėmus lėšas iš II pakopos pensijų fondų. Palankios statybos sektoriaus raidos tendencijos turėtų būti stebimos ir artimiausiais ketvirčiais – Europos Komisijos skelbiamų įmonių apklausų duomenimis, statybos darbų užsakymų vertinimas šiuo metu yra geriausias nuo 2009 m. pradžios.

Iš II pensijų pakopos fondų atsiimtos gyventojų lėšos skatino mažmeninės prekybos pardavimų augimą. 2026 m. antrąjį ketvirtį mažmeninės prekybos apyvarta, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo 3,6 proc. didesnė nei ankstesnį ketvirtį, o prieš metus buvusį lygį viršijo 7,2 proc. Prie tokio mažmeninės prekybos pagyvėjimo nemenkai prisidėjo didesnės gyventojų išlaidos, panaudojus dalį iš II pensijų pakopos fondų atsiimtų lėšų. Per antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, garso ir vaizdo įrangos ir baldų buvo parduota 15 proc. daugiau, o internetinės prekybos pardavimai padidėjo beveik dešimtadaliu. Padidėjo, tik kuklesniu tempu, ir daugelio kitų prekių pardavimų apyvarta. Vienintelė prekių grupė, kurioje buvo fiksuotas pardavimų mažėjimas, buvo automobilių degalai. Tam įtakos turėjo reikšmingai pakilusios kainos dėl pabrangusios naftos vykstant konfliktui Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto tikėtina, kad spartus mažmeninės prekybos pardavimų augimas bus trumpalaikis ir artimiausiais ketvirčiais turėtų grįžti prie labiau įprasto tempo. Tai iš dalies rodo ir namų ūkių nuotaikos. Nors bendras namų ūkių pasitikėjimo rodiklis yra aukščiausias nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios, lūkesčiai dėl asmeninės finansinės padėties ir bendros ekonominės situacijos tebėra atsargūs. Tiesa, svarbu pastebėti, kad savo finansinės padėties vertinimo nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios namų ūkiai reikšmingiau nepablogino.

Verslo paslaugų pardavimų augimas šių metų antrąjį ketvirtį tebėra vangus, tačiau įmonės tolesnę raidą vertina gana palankiai. Remiantis balandžio–gegužės mėn. duomenimis, įvertinus palyginamąsias kainas ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, verslo paslaugų pardavimai buvo 1,6 proc. didesni nei ankstesnį ketvirtį ir panašia apimtimi didesni nei prieš metus. Tai bene lėčiausia nuo 2023 m. rinkos paslaugų sektoriaus plėtra, kuriai įtakos turi ir išsiskiriančios paslaugų pardavimų raidos tendencijos. Turimi duomenys rodo, kad šiuo metu sparčiausiai auga apgyvendinimo ir maitinimo, nekilnojamojo turto operacijų paslaugas teikiančios įmonės, o jų pardavimams įtakos turi ir gyventojų iš II pensijų pakopos fondų atsiimtos lėšos. Taip pat auga transporto ir saugojimo veikla – jos pardavimus galėjo paskatinti apdirbamosios gamybos suaktyvėjimas Europos Sąjungoje. Kita vertus, tokių paslaugų sektorių, kaip informacija ir ryšiai bei administracinė ir aptarnavimo veikla, pardavimai šiuo metu yra mažesni nei prieš metus. Vis dėlto įmonių apklausos rodo, kad šio sektoriaus įmonių nuotaikos yra gana teigiamos, o lūkesčiai dėl pardavimų artimiausią ketvirtį yra geriausi per pastaruosius pusantrų metų.

Nepaisant įvykių Artimuosiuose Rytuose, apdirbamosios gamybos rezultatai ir toliau buvo palankūs. Šių metų antrąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos pardavimai, apskaičiuoti palyginamosiomis kainomis ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo 0,7 proc. didesni nei ankstesnį ketvirtį ir 5,9 proc. didesni nei prieš metus. Tai sparčiausias metinis augimas nuo 2025 m. pirmojo ketvirčio. Pardavimus didino daugelis apdirbamosios gamybos veiklų. Bene pusę metinio pardavimų augimo nulėmė trys veiklos – naftos produktų gamyba, guminių ir plastikinių gaminių gamyba, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba. Taip pat nemenkai prisidėjo maisto pramonė, medienos ir baldų gamyba, mašinų ir įrangos remonto paslaugos. Tokia apdirbamosios gamybos raida sietina tiek su įmonių gebėjimu plėstis, samdant daugiau darbuotojų, tiek su siekiu užsitikrinti pakankamą atsargų lygį baiminantis artėjančio kainų kilimo ir tiekimo grandinių trikdžių.

Apdirbamosios gamybos įmonių nuotaikos Lietuvoje ir visoje euro zonoje pastaraisiais mėnesiais kito nevienodai. Europos Komisijos skelbiamas Lietuvos apdirbamosios gamybos pasitikėjimo rodiklis šių metų antrąjį ketvirtį tebebuvo geresnis nei ilgalaikis vidurkis, tačiau įmonių nuotaikos palengva bjursta. Birželio mėn. jos nusmuko iki žemiausio šių metų lygio, o tam didžiausią įtaką darė blogėjantys įmonių gamybos lūkesčiai ir iki aukščiausio lygio nuo 2024 m. vidurio padidėjusios pagamintų produktų atsargos. Pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės – euro zonos – apdirbamosios gamybos įmonių nuotaikos nebuvo tokios pesimistiškos. Remiantis Europos Komisijos rengiamomis apklausomis, jos šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, suprastėjo gana nedaug. O euro zonos pirkimo vadybininkų indeksas netgi rodo gerėjančią padėtį – jis šių metų liepos mėn. sudarė 51,9 punkto ir buvo didžiausias per pastaruosius penkis mėnesius. Prie tokios jo raidos prisidėjo tiek paslaugos, tiek apdirbamoji gamyba. Vis dėlto dabartinės padėties tvarumas labai priklauso nuo įvykių Artimuosiuose Rytuose – jei pastarųjų savaičių įvykiai eskaluosis, šis pagyvėjimas turėtų būti laikinas.

Šiuo metu Lietuvos ekonomikos raidos tendencijos tebėra palankios, tačiau jas artimiausiais ketvirčiais gaubia didelis neapibrėžtumas dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose. Numatoma, kad Lietuvos ekonomika šiemet ir toliau augs, o plėtra bus artima 3 proc. Labiausiai ekonomikos augimą turėtų skatinti vidaus paklausa. Jos raidai įtakos turės augsiančios tiek namų ūkių vartojimo išlaidos (jas palankiai veiks didėsiančios namų ūkių pajamos ir iš II pensijų pakopos fondų atsiimtos lėšos), tiek investicijos, kurias didins tiek valdžios, tiek privatusis sektorius. Išorės paklausos, o kartu ir eksporto, indėlis turėtų būti mažesnis. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir toliau yra svarbiausias neužtikrintumo veiksnys, galintis reikšmingai paveikti šiuos vertinimus. Jei konfliktas užsitęstų ilgiau, nei šiuo metu tikimasi, arba įvyktų reikšminga jo eskalacija, o energijos kainos stipriai pakiltų, Lietuvos ekonomikos raida būtų vangesnė nei šiuo metu tikimasi. Kita vertus, Lietuvos ekonomikos raida galėtų būti palankesnė, jei pasaulio ekonomika ir energijos rinkos prie konflikto Artimuosiuose Rytuose sukeltų sutrikimų prisitaikytų greičiau, nei numatoma, arba jei konfliktas būtų išspręstas.