Užsienio darbuotojų vaidmuo Lietuvos darbo rinkoje per pastarąjį dešimtmetį labai išaugo, tačiau šį pokytį beveik visiškai lėmė ne Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai. Jų skaičius 2010–2024 m. padidėjo daugiau nei dvylika kartų – nuo 11,5 tūkst. iki 143,1 tūkst., o dalis tarp visų dirbančiųjų išaugo nuo 1 iki 10 proc.
ES šalių piliečių skaičius padidėjo gerokai mažiau – nuo 1,9 tūkst. iki 4,5 tūkst. Dirbančių Lietuvos piliečių skaičius per visą laikotarpį iš esmės nepasikeitė ir siekė apie 1,3 mln.
Linas Tarasonis, Lietuvos banko Tyrimų centro vyriausiasis ekonomistas-tyrėjas, Dominykas Vaičiūnas, Vilniaus universiteto Kiekybinės ekonomikos programos studentas
Keičiasi ne tik Lietuvos darbo rinkos sudėtis, bet ir jos demografinė struktūra. Lietuvos piliečiai yra seniausia ir sparčiausiai senėjanti darbuotojų grupė – jų vidutinis amžius nuo 2010 iki 2024 m. padidėjo nuo 42 iki maždaug 45 metų. Ne ES šalių darbuotojų vidutinis amžius, priešingai, sumažėjo nuo beveik 43 iki 40,5 metų – šiuo metu tai jauniausia iš analizuojamų darbuotojų grupių.
Ne ES šalių darbuotojų grupė išsiskiria ir pagal lytį. 2024 m. vyrai sudarė apie 84 proc. šios grupės darbuotojų. Tai gerokai daugiau nei tarp Lietuvos piliečių, kur vyrų ir moterų santykis yra gana subalansuotas. Augant užsienio darbuotojų skaičiui, dėl to pamažu keičiasi ir bendra Lietuvos dirbančiųjų struktūra.
Ypač ryškūs skirtumai matyti vertinant, kur užsienio piliečiai dirba. Ne ES šalių darbuotojai Lietuvos ekonomikoje pasiskirstę labai netolygiai ir daugiausia yra susitelkę keliose veiklose. Ryškiausias pavyzdys – transporto ir saugojimo sektorius. 2010 m. ne ES piliečiai jame sudarė tik nedidelę darbuotojų dalį, o 2024 m. – jau beveik pusę (46 %). Statybos veikloje jų dalis pasiekė apie 16 proc., reikšminga jų dalis dirba ir įvairiose gamybos veiklose. Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje ne ES piliečiai sudaro apie 11, o nekilnojamojo turto ir administracinių paslaugų veiklose – apie 8 proc. darbuotojų.
Tai reiškia, kad per daugiau nei dešimtmetį dalis Lietuvos ekonomikos tapo reikšmingai priklausoma nuo užsienio darbo jėgos. Labiausiai tai matyti transporto sektoriuje, kuris be ne ES šalių darbuotojų dabartiniu mastu vargu ar galėtų veikti. Tačiau priklausomybė nuo jų darbo jėgos jau svarbi ir statybos, dalies gamybos bei paslaugų veiklose.
Šis pasiskirstymas svarbus ir vertinant darbo užmokestį. Visos ekonomikos mastu ne ES šalių piliečių darbo užmokestis 2024 m. siekė apie 77 proc. Lietuvos piliečių darbo užmokesčio. Tačiau šio rodiklio nereikėtų interpretuoti kaip skirtingo atlyginimo už tą patį darbą. Didelė dalis ne ES piliečių susitelkę veiklose, kuriose atlyginimai apskritai yra mažesni už šalies vidurkį.
Tai aiškiai matyti iš skirtumų tarp sektorių. Informacijos ir ryšių sektoriuje ne ES šalių darbuotojai 2024 m. uždirbo maždaug 30 proc. daugiau nei Lietuvos piliečiai, o finansų sektoriuje jų atlyginimas buvo panašus. Tuo metu transporto ir saugojimo sektoriuje jų darbo užmokestis siekė apie 65, statybos veikloje – apie 69 proc. Lietuvos piliečių darbo užmokesčio. Taigi bendrą atlyginimo atotrūkį daugiausia lemia tai, kokiose ekonominėse veiklose ne ES šalių piliečiai yra susitelkę.
Vien iš šių duomenų negalima daryti išvados, kad ne ES piliečiams už tokį patį darbą sistemiškai mokama mažiau. Tam reikėtų atskirai įvertinti atlyginimų skirtumus tarp sektorių ir jų viduje bei kitas darbuotojų charakteristikas. Dabartinė analizė pirmiausia parodo kitą svarbų Lietuvos darbo rinkos pokytį – sparčiai augančią ir labai netolygiai tarp ekonominių veiklų pasiskirsčiusią ne ES šalių darbo jėgą.
Ši tendencija svarbi ir formuojant migracijos politiką. Kai ne ES šalių darbuotojai jau sudaro beveik pusę transporto ir maždaug šeštadalį statybos sektorių darbuotojų, migracijos ar leidimų dirbti politikos pokyčiai skirtingas ekonomikos veiklas paveiktų labai nevienodai. Didžiausias poveikis tektų sektoriams, kurie per pastaruosius metus tapo labiausiai priklausomi nuo darbuotojų iš užsienio. Todėl į šiuos skirtumus svarbu atsižvelgti vertinant galimus migracijos politikos sprendimus.
Daugiau informacijos apie migracijos tendencijas ir Lietuvos ekonomikos raidos perspektyvas – naujausioje Lietuvos banko Lietuvos ekonomikos apžvalgoje.
