Lietuvoje veikiantys bankai, centrinės kredito unijos ir centrinių kredito unijų grupės kitais metais turės dar labiau sustiprinti savo finansinį atsparumą ir sukaupti papildomą kapitalo atsargą. Tokį sprendimą priėmė Lietuvos banko valdyba, nustačiusi 1,25 proc. anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) normą – 0,25 proc. punkto didesnę nei taikoma šiuo metu.
Minėtam papildomam rezervui sukaupti bankai, centrinės kredito unijos ir centrinių kredito unijų grupės turės vienus metus – 1,25 proc. AKR norma bus taikoma nuo 2027 m. rugpjūčio 1 d. Šis reikalavimas leis papildomai sukaupti apie 60 mln. Eur kapitalo. Tai sudaro mažiau kaip 6 proc. 2025 m. sektoriaus uždirbto pelno, todėl reikšmingo poveikio paskolų prieinamumui ar jų kainai nenumatoma.
„Kapitalo rezervai kaupiami ne tada, kai problemos jau prasideda, o tada, kai ekonomika auga. Toks prevencinis sprendimas padeda užtikrinti, kad, jei ateityje ekonomika patirtų reikšmingų sukrėtimų, bankai galėtų ir toliau finansuoti gyventojus bei verslą, o sukauptas rezervas padėtų sušvelninti galimų sukrėtimų poveikį“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Skuodis.
Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, palanki makroekonominė aplinka, arti potencialaus lygio esantis ekonomikos augimas ir didelis bankų pelningumas sudaro sąlygas kaupti papildomus kapitalo rezervus, kartu didinant bankų atsparumą galimiems ekonominiams sukrėtimams.
Vertinimai rodo, kad, padidinus kapitalo reikalavimą 0,25 proc. punkto, vidutinė skolinimosi kaina galėtų padidėti iki 0,04 proc. punkto, o metinis kredito augimas galėtų sumažėti iki 0,4 proc. punkto.
Lietuvos banko vertinimu, bendras ciklinės rizikos lygis, pagal kurį nustatoma AKR norma, iš nuosaikaus pereina į vidutinį. Namų ūkių sektoriuje ciklinės rizikos lygis ir toliau vertinamas kaip aukštas dėl išliekančio būsto kainų pervertinimo ir itin aktyvaus skolinimosi būstui įsigyti bei vartojimui, o įmonių sektoriuje – tebėra nuosaikus. Tačiau, jei dabartinės kreditavimo tendencijos išliks, iki kitų metų pradžios ir įmonių sektoriuje taip pat gali pradėti formuotis disbalansai, dėl kurių ciklinės rizikos lygis padidėtų iki vidutinio.
Kreditavimo tempai Lietuvoje šių metų pradžioje tebebuvo vieni sparčiausių Europos Sąjungoje (ES), o verslo ir gyventojų įsiskolinimo lygis, nors ir tebėra nedidelis, per pastaruosius metus taip pat buvo vienas iš sparčiausiai augusių ES. Lietuvoje šiuo metu galiojanti AKR norma, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra gana nedidelė. Pavyzdžiui daugelyje Šiaurės ir Baltijos šalių taikomos didesnės AKR normos – Estijoje 1,5, Švedijoje – 2, Norvegijoje, Danijoje – jau pasiektas 2,5 proc. AKR normos lygis.
Lietuvos bankas AKR normą peržiūri kas ketvirtį. Teigiama AKR norma užtikrina, kad kredito įstaigos kauptų kapitalo rezervą, kurį būtų galima panaudoti ekonomikos nuosmukio ar padidėjusios ciklinės rizikos laikotarpiu.
Siekiant atsižvelgti į aukštesnį sisteminės rizikos lygį būsto sektoriuje papildomai taikomas 2 proc. sektorinis sisteminės rizikos rezervas būsto paskolų fiziniams asmenims portfeliams, didesniems kaip 50 mln. Eur. 2026 m. antroje pusėje numatyta reguliari šio rezervo peržiūra, kurios metu bus vertinamas rezervo poreikis ir dydis, atsižvelgiant į stebimas būsto rinkos tendencijas ir padidintą AKR normą.
Išsamiau – naujausioje Finansinio ciklo Lietuvoje ketvirtinio vertinimo apžvalgoje ir Dažniausiai užduodamuose klausimuose apie AKR normos pakeitimą (872.5 KB download icon).
