Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlys gyventojams paprastesnį būdą skolinti valstybei ir gauti grąžą


Finansų ministerija ir Lietuvos bankas imasi iniciatyvos sukurti naują, gyventojams ir verslui lengvai prieinamą investavimo į valstybę priemonę. Tokią iniciatyvą šią savaitę pas Seimo pirmininką Juozą Oleką aptarė Finansų ministras Taurimas Valys ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Siekiama, kad obligacijų būtų galima patogiai įsigyti nedidelėmis sumomis, gauti rinkos sąlygas atitinkančią grąžą ir turėti galimybę jas parduoti iki išpirkimo termino.

„Norime, kad skolinti savo valstybei būtų paprasta ir tiems žmonėms, kurie gali investuoti nedideles sumas. Todėl kartu su Lietuvos banku ieškome sprendimo, kuris leistų gyventojams patogiai skolinti valstybei ir gauti rinkos sąlygas atitinkančią grąžą. Valstybei tai būtų platesnis finansavimo šaltinių pasirinkimas, gyventojams – dar viena galimybė panaudoti savo santaupas“, – sako finansų ministras Taurimas Valys.

„Šiuo metu didžiąją dalį Lietuvos valstybės skolos finansuoja užsienio investuotojai, todėl ir didžioji dalis už ją mokamų palūkanų iškeliauja iš Lietuvos. Aktyviau dalyvaujant Lietuvos gyventojams, daugiau šių lėšų liktų šalyje. Kad ši galimybė būtų patraukli, svarbu užtikrinti paprastą ir lengvai prieinamą būdą skolinti valstybei “, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Daugiau pasirinkimo gyventojams

Svarstoma galimybė pasiūlyti kad ir nedidelės sumomis skolinti valstybei, kai gyventojai ir verslas galėtų patogiai investuoti už rinkos sąlygas atitinkančias palūkanas. Siekiama, kad tokia investavimo  galimybė būtų nuolatinė.

Rengiant priemonę bus vertinama, kaip užtikrinti gyventojams patogią prekybą ir aiškiai pateikti investavimo sąlygas.

Lietuvos gyventojų indėliai bankuose ir kitose finansų įstaigose viršija 30 mlrd. Eur. Nemaža šių lėšų dalis laikoma sąskaitose, už kurias mokamos mažos palūkanos arba jos visai nemokamos. Nauja priemonė suteiktų papildomą pasirinkimą gyventojams, norintiems investuoti dalį savo santaupų.

Nuo gynybos obligacijų – prie nuolatinės investavimo galimybės

„Gyventojų susidomėjimą skolinimu valstybei rodo gynybos obligacijos – jų jau išplatinta už daugiau kaip 1 mlrd. Eur. Tačiau ši priemonė turi tam tikrų apribojimų, todėl siekiama išplėsti investavimo galimybes“,- sako Finansų ministras Taurimas Valys.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas artimiausiu metu įvertins galimus naujos priemonės įgyvendinimo būdus. Bus nagrinėjama, kaip užtikrinti paprastą obligacijų įsigijimą, kokios prekybos jomis galimybės būtų patogiausios gyventojams ir kokių techninių bei teisinių pakeitimų reikėtų. Taip pat bus vertinama, kaip naują priemonę suderinti su jau veikiančiomis valstybės skolinimosi priemonėmis.

Siekiama parengti ilgalaikį sprendimą, patrauklų tiek mažesnes, tiek didesnes sumas investuojantiems gyventojams.

Platesni finansavimo šaltiniai valstybei

Lietuvai svarbu turėti kuo daugiau skirtingų finansavimo šaltinių, tarp jų – stiprią vidaus investuotojų rinką. Daugeliui valstybių didinant skolinimąsi, konkurencija dėl investuotojų lėšų stiprėja.

Šiuo metu apie tris ketvirtadalius Lietuvos valstybės skolos finansuoja užsienio investuotojai. Aktyvesnis Lietuvos gyventojų dalyvavimas padėtų plėsti skolinimąsi vidaus rinkoje, o didesnė už valstybės obligacijas mokamų palūkanų dalis liktų Lietuvoje.

Valstybės skola šiuo metu siekia apie 40 mlrd. Eur. Prognozuojama, kad 2026 m. palūkanoms bus išleista apie 1 mlrd. Eur, o 2028 m. ši suma gali pasiekti 1,5 mlrd. Eur. Augant finansavimo poreikiams, platesnis investuotojų ratas padėtų stiprinti valstybės finansinį atsparumą.

Konkretų sprendimą būtų galima parengti per artimiausius mėnesius. Jei iniciatyvai įgyvendinti reikėtų teisės aktų pakeitimų, jie galėtų būti svarstomi Seimo pavasario sesijoje.



Source link

Draugai: - Marketingo agentūra - Teisinės konsultacijos - Skaidrių skenavimas - Klaipedos miesto naujienos - Miesto naujienos - Saulius Narbutas - Įvaizdžio kūrimas - Veidoskaita - Teniso treniruotės - Pranešimai spaudai - Kauno naujienos - Regionų naujienos - Palangos naujienos